Istorija kino pramonės kaitos ir raidos

Nuotraukos, rodomos per kinoteatrus, jau tapo pagrindine kultūros dalimi. Tačiau tokios pramogos kaip kino filmų rodymas niekada neatsirado vieną dieną. Kino pasaulis neturi praeities. Kiekvieno kino reikalauja atsakomybės ir gerai apgalvotų sprendimų, kad būtų galima pasiekti sėkmę. Istorija rodo, kad kinema pramonė kiekvieną kartą persigamina, siekdama patenkinti publikos poreikius. Šiame straipsnyje sieksime išanalizuoti kinema pramonės kaitos ir raidos istoriją.

Viskas prasidėjo 1891-aisiais, kai Louisas Lumière´as su savo broliu Auguste pristatė pirmą vaizdo klipą “La Sortie de l'usine Lumière à Lyon” (Išvažiavimas iš Lyon Lumière´o fabriko). Šioje juostoje buvo nufilmuota Lyon mieste esantis Lumière´o fabrikas, o žiūrovams pristatomi darbininkai, išėjęs iš fabriko teritorijos. Šiomis dienomis tokio vaizdo klipo daugiau nei įkyruoja, bet tuo metu tai pasirodė kaip stebuklas. Buvo atsikurtas patikimas vaizdo klipų pateikimo būdas, kurio pagrindu bus sukurti projektoriai, projekciniai ekranai ir kinematografai.

1906 metais pasaulyje buvo aštuoni tūkstančiai kinematografo salių ir juose buvo rodomi pagrindiniai filmų žanrai - dokumentika, komedija ir melodrama. Kinematografas tapti vis darbuo užimanti filmsiro ir kino operatorių profesijų. Kino industrijos kaitos pagrindas tapo kino dailės tobulinimas. Pirmąjį ilgąjį metražinį filmą “Nuo Vesta iki Kryžiaus” (fr. “La Passion”) sukūrė Georges Meliesas 1896-aisiais.

Tai buvo ne tik kino pramogų ankstyvasis laikotarpis, bet ir prieškarinis laikotarpis. Prieš pradėdami kurti scenarijus, režisieriai turėjo padaryti nemažai tyrimų, kad patys galėtų pakankamai suprasti ir kiek išmokti iš savo patirties. Kada kino industrijos vardas tapo visiems žinomas, galima su tikrumu pasakyti, kad prasidėjo tinkama kino kūrimo era.

Pirmojo kino pasaulinio karo metais, industrija skatina vystymąsi. Karas buvo tarsi paskata - kino savininkai, vieni pirmųjų, atsigręžė į kino kūrimą kaip verslą. To priežastis - filmai tapo ne tik patikimus, vaizdiniais rodomais objektais, bet ir pajamų šaltiniu. Kinematografas taip pat tampa pagrindine kultūrinės visuomenės dalimi: kinoteatrai iškilo kaip pagrindinis viešojo renginio kurjoras. Kinematografo meninės savybės pradėjo būti kitokios, kaip filmų turinys.

Po antrojo pasaulinio karo, pradėjo vystytis nauji kūrimo būdai. Italijos kino operatoriaus Federico Fellini´o pirkapinė fantazija filmuose (laikoma papildoma priešistine epocha) atsiskleidžia kaip ryški kinematografo kaitos, pritaikant alternatyvius scenarijus, produktavę kinematografo įrangą. Fellini´o karkas išstumiają innovacijas ir susijusių taikymų daroma poveikių.

XX a. septintojo dešimtmečio yra gamintojas. Slipstream´ai, dinaminiai vaizdo klipai ir veiksmingo cenzūros nelaikymas požiūris pradeda eksperimentuoti. Kinematografas tampa oriulitinės muzikos, garso ir technologijų replika. Kino operatoriams ir režisieriams pradėjo būtina keisti strategijas kurti kino pramogas, kad jie galėtų išlaikyti konkurencijos stojamasis lagaminas.

Kinematografo kaita kūrimosi istorijos gali būti siejama su tuo, kad patikimas ir patikrintas turinys yra pagrindinė kino pramogų sėkmės raidos ir kaitos dalis. Kinematografas turi būti surenkamas, kad galėtų įtraukti masę. Dabar žmonės žiūri daugiau virtualiai. Kinematografo kūrėjams reikia suprasti, kad virtuali erdvė prasideda ne nuo monitoriaus, bet nuo žmogiškojo patyrimo, kurio dalis yra tai, kas yra pilna kūrybos: dėmesio susiliejimo, vaizdo kūrimo ir kūrimo.

Tokios kino industrijos tendencijos ir kaita nepaliaujamai kelia Kinematografo specializacijos lygį, nuo turinių, nukreiptų į kino muziejus, vystantis į pelningas investicinių fondų erdvę. Kito amžiaus kinematografo raidos laikotarpio pradžia yra susijusi su kurioziškumo, grobio ir piratų kelionės scena. Nukreipti į darbo (brangių pastolių, technologijų, filmų ir pramogų) sampratą Kinematografo raida yra atsakomi, bandant surasti būdą susigrąžinti prekybai populiarumą. Kinematografas turi atsižvelgti ir naujas tendencijas, kurios vis labiau įsivaizduojamos: vis daugiau vartotojų nori matyti savo populiarias melodramas savo mygtukuose. Tai reiškia, kad kinematografas turės tapti praktiškai ir bendrai, o tada kitokiu būdu pateikti žiūrovams.

Kaip matote, kinematografo kaitos ir raidos istorija susijusi su nuolatiniu prisitaikymu prie masių poreikių ir naujų tendencijų kūrimo, siekiant išlaikyti ir išauginti savo auditoriją. Sėkmingam filmo kūrimui ir pateikimui reikia ne tik talento, bet ir supratimo apie kintančias tendencijas ir vartotojų poreikius. Ši tendencija niekuomet nesustos, tad reikia nuolat stebėti naujų technologijų ir poreikių pasikeitimus, kad būtų galima kurti ir pateikti jų siektas kino pramogas.